Parlamentų ir teisminių institucijų indėlis į pagrindinių teisių apsaugą: glaudesnio sąryšio link
Résumé
In contemporary constitutionalism, judges and, afterwards, independent institutions, have been entrusted with the protection of fundamental rights against the tyranny of majorities. However, parliaments, which have a historical role in this respect that cannot be forgotten and institutional abilities that can compete with those of judges, have recently stepped in again. International consciousness-raising has helped revive this concern among parliaments, parliamentarians and parliamentary staff, and make the protection of fundamental rights a shared responsibility. Traditional parliamentary functions – passing bills, controlling the executive, adopting the budget, tabling a motion, investigating, reporting, etc. – can all contribute to the protection of fundamental rights. The latter ‘colour’ the daily operations of political assemblies that are the expression of the citizens’ political rights. More proactively, specific institutional devices, among which the creation of specialised committees like the United Kingdom Joint Committee on Human Rights, can be designed to single out the parliament’s original mission. Whether this truly helps develop a shared interinstitutional culture of sensitiveness to fundamental rights is empirically debatable.
Dabartiniame konstitucionalizme ginti pagrindines teises nuo daugumos despotizmo pirmiausia buvo patikėta teisėjams, vėliau – ir nepriklausomoms institucijoms. Tačiau pastaruoju metu į šią veiklą vėl įsitraukia parlamentai, čia atlikę nepamirštamą istorinį vaidmenį; jų gebėjimai prilygsta atitinkamiems teisminių institucijų gebėjimams. Tarptautiniu mastu augant politiniam sąmoningumui, atgijo parlamentų, parlamentarų ir parlamentų tarnybų domėjimasis šia tema, o pagrindinių teisių apsauga tapo bendra atsakomybe. Įstatymų priėmimas, vykdomosios valdžios kontrolė, biudžeto tvirtinimas, svarstytinų pasiūlymų, ataskaitų teikimas, tyrimas – visos šios tradicinės parlamentų funkcijos gali prisidėti prie teisių apsaugos. Tokia apsauga savotiškai nuspalvina kasdienę asamblėjų veiklą dėl piliečių politinių teisių įgyvendinimo. Esama ir iniciatyvesnio požiūrio: siekiant išskirti šią autentišką parlamento misiją, steigiami specializuoti instituciniai dariniai (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Jungtinis žmogaus teisių komitetas). Ar tai iš tiesų padeda formuoti bendrą tarpinstitucinę jautrumo pagrindinėms teisėms kultūrą, empiriniu lygmeniu diskutuotina.